Penktadienį, kovo 17 dieną, popiežius priėmė kasmet Romoje rengiamo nuodėmklausių kursų dalyvius. Šie kursai rengiami Apaštalinės Penitenciarijos.
Visus pasveikinęs Pranciškus sakė, kad toks teismas, kaip Penitenciarijos, jam iš tiesų patinka. Nes tai yra „gailestingumo teismas“ į kurį kreipiamasi ieškant to nepakeičiamo vaisto, kuriuo mūsų sieloms yra dieviškasis Gailestingumas.
Kursų tikslas yra „gerų nuodėmklausių formacija“. Pažymėdamas, kad nuodėmklausio „mokykla“ yra ne vien kursų, bet viso gyvenimo trukmės, Pranciškus davė tris patarimus kaip tapti ar būti „gerais nuodėmklausiais“.
Pirma, geras nuodėmklausys pirmiausia yra tikras Jėzaus, Gerojo ganytojo, draugas. Be šios draugystės bus sunku subrandinti tėviškumą, kurio reikia Susitaikinimo tarnystėje. Būti Jėzaus draugais visų pirma reiškia praktikuoti maldą. Asmeninę maldą, nuolatos prašant sielovadinio gailestingumo dovanos, specialią maldą dėl nuodėmklausio uždavinių ir tų tikinčiųjų, brolių ir seserų, kurie prisiartina ieškodami Dievo gailestingumo. Kitas akcentas: nuodėmklausiui būtinas sąmoningumas, kad jis yra nusidėjėlis, kuriam yra atleista. Malda yra garantas, kad būtų išvengta nenaudingo kietumo, nereikalingai teisiant nusidėjėlį, o ne nuodėmę.
Maldoje reikia melsti, anot Pranciškaus, „sužeistos širdies dovanos“, galinčios suprasti kito žaizdas ir gydyti jas gailestingumo aliejumi. Reikia melsti nuolankumo dovanos, kad būtų aišku, jog atleidimas yra nemokama ir antgamtinė Dievo dovana, o nuodėmklausiai tik paprasti, nors būtini, jos dalintojai.
Maldoje šaukimės, - sakė popiežius, - Šventosios Dvasios, kuri yra atjautos ir skyrimo Dvasia. Dvasios pagalba leis perprasti brolių ir seserų kančias, kurie ateina prie klausyklos, palydėti juos išmintingu ir brandžiu skyrimu bei tikra atjauta dėl jų skausmo, lemto nuodėmės skurdo.
Tai antroji gero nuodėmklausio savybė – būti Dvasios žmogumi, kuris sugeba skirti, atskirti. Daug blogio Bažnyčioje įvyksta dėl tinkamo skyrimo trūkumo ir nuo veikimo, kurio šaknys nėra nuolankiame Šventosios Dvasios ir Dievo valios klausymesi.
Nuodėmklausys nevykdo savo valios ir neskelbia savo doktrinos. Jis kviečiamas visada vykdyti vien Dievo valią, bendrystėje su Bažnyčia, kuriai tarnauja, - pabrėžė popiežius. Pasak jo, skyrimas ugdo žvilgsnį ir širdį, yra sąlyga to sielos delikatumo, kurio reikia priešais tą, kuris atveria savo sąžinės skrynią.
Skyrimas būtinas, nes yra tų, kurie ateina prie klausyklos iš labai beviltiškų situacijų. Kiti gali turėti dvasinių sutrikimų, kurių prigimtis turi būti atidžiai ištirta. Tam tikrose situacijose, tyrimui pasitelkus ir žmogaus mokslus, gali prireikti juos nukreipti pas tuos, kuriems vyskupijose patikėta egzorcisto tarnystė.
Trečia, klausykla yra tikra evangelizavimo vieta. Nėra tikresnio evangelizavimo, nei susitikimas su Dievo gailestingumu, su Dievu, kuris yra Gailestingumas. Sutikti gailestingumą reiškia pamatyti tikrą Dievo veidą, kokį mums apreiškė Viešpats Jėzus.
Klausykla yra evangelizacijos ir formacijos mokykla. Nors dialogas su atgailautoju trumpas, nuodėmklausys turi atskirti, kas naudingiausia ar būtina to brolio ar tos sesers dvasiniame kelyje. Kartais reikės iš naujo paskelbti elementariausias tikėjimo tiesas, jo branduolį, be kurio Dievo meilė ir gailestingumas liktų tarsi nebylūs. Kartais reikės parodyti moralinio gyvenimo pagrindus, visada susietai su tiesa, su gėriu ir Viešpaties valia. Toks protingas ir neužtrunkantis skyrimas gali padaryti daug gėrio tikintiesiems.
Nuodėmklausys kasdien turi apsilankyti „blogio ir nuodėmės periferijoje“ ir jo darbas yra sielovadinis prioritetas. „Nuodėmių išklausymas yra sielovadinis prioritetas“, - pakartojo Pranciškus, prašydamas būti pasiruošusiais išklausyti išpažintį tada, kai to paprašoma, o ne vien „pirmadienį ar antradienį, tą ir tą valandą“. „Atvira klausykla yra atvira Dievo širdis“, palygino popiežius. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: Popiežius su nuodėmklausių kursų dalyviais
